Istorija

Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636 ir 1688 m. Tauragės bažnyčia neminima.

1702 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Po 1863 m. sukilimo Tauragės vikaras Jonas Jacevičius ištremtas į Sibirą. 1865–1869 m. ne kartą prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią. Leista remontuoti tik senąją. 1899 m. medinė bažnyčia nugriauta. Pastatyta nauja mūrinė, 1904 m. rugpjūčio 5 d. pašventinta. Statyba rūpinosi klebonas Fabijonas Kemėšis (1879–1954 m.), vėliau visuomenės veikėjas, ekonomistas, profesorius. Nuo 1906 m. jis Tauragėje organizuodavo viešus lietuvių vakarus su vaidinimais. 1915 m. bažnyčia apgriauta, po 1920 m. iš dalies atstatyta. 1928–1932 m. atstatyti bokštai (valstybė paskyrė 10 000 litų pašalpą). 1938 m. Tauragės parapijai priklausė 4141 katalikas. 1941 m. bažnyčia vėl apgriauta, iki karo pabaigos liko neatstatyta, tik 1955 m. klebono Jono Beinorio (1908–1985 m.) rūpesčiu ir parapijiečių talka ir lėšomis atstatyta.

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir klasicistinio stiliaus bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Joje įrengti 6 altoriai. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro.

previous arrow
next arrow
Slider