Šv. Mišios

Šv. Mišios yra Jėzaus Kristaus auka už visus gyvus ir mirusius tikinčiuosius, atlyginant už visų žmonių nuodėmes ir siekiant gauti iš Dievo dvasinių ir laikinųjų gėrybių. Šv. Mišių aukoje su Kristumi vienijamas tikinčiųjų gyvenimas, garbinimas, kančia, malda, darbas.

Paprotys užsakyti Šv. Mišias kokia nors intencija padeda mūsų bendrai maldai tapti konkretesne ir gyvesne, tačiau jos niekada netampa tik „mano Mišiomis“, tik už mano paminėtus žmones ar reikalus.

Pagal seną tradiciją, užsakydami Šv. Mišias, tikintieji palieka auką Bažnyčiai. Aukos dydis nėra griežtai nustatytas, tačiau aukotojas turi atsižvelgti į tai, kad šios aukos padeda išlaikyti Bažnyčios tarnus.

Atskiros Šv. Mišios vadinamos tos, kurios aukojamos tik Jūsų paprašyta intencija.

Vadinamosiose sudėtinėse Šv. Mišiose meldžiamasi daugelio arba kelių tikinčiųjų užsakytomis intencijomis.


Šv. Mišių intencijos

PRAŠYMAI

Palaimos šeimai, augantiems vaikams, sveikatos ir kantrybės ligoniams, pagalbos kovojantiems su žalingais įpročiais ir ydomis; už artimo žmogaus ar bendrai nusidėjėlių atsivertimą, prieš tolimą kelionę, sunkesnę operaciją, meldžiant laimingos mirties; kad būtų geras derlius, kad sveiki augtų gyvuliai; už visą giminę, gyvenvietės ar kaimo gyventojus, už Tėvynę, už valdančiuosius, už taiką pasaulyje…

PADĖKOS

Gimtadienio ar vardinių proga, baigus mokslus ar darbus, priimant Santuokos Sakramentą, gimus kūdikiui, švenčiant įvairius amžiaus ar santuokos jubiliejus, išvengus nelaimės, pasveikus…

UŽ MIRUSIUS

Už namiškius, gimines, draugus, geradarius, kuriems jaučiamės kuria nors prasme skolingi. Už parapijoje dirbusius kunigus, už tremtinius, laisvės kovotojus, už artimųjų neturinčius ar užmirštus.

Laidotuvių proga, 9-ą dieną po mirties, 30-ą dieną po mirties ar net kas mėnesį iki pirmųjų metinių, vėlesnių metinių sukakčių proga, Vėlinių oktavoje.